Visų pirmą pradėsiu nuo to,kad čia bus paprasta,bet tikrai galiu garantuoti neiprasta istorija....Tiekvienas žmogus myli.Nes "Žmogus be meilės – tai egoizmas poromis" Kaip pasake (Remarkas) popoliarus vokečių rašytojas.Mano meilė,gant sudėtinga gant įdomi....Turėjau aš vaikina su kuriuo leisdavau puikiai laiką buvo linksmas,mielas,žavingas,su juo nebūdavo jokių rūpesčių retai pasipygdavome ir tai dėl niekučių...Vieną dieną Jam reikėjo važiuoti į mokyklą jis mokėsi profesineje mokykloje  aš žinoma jį palidėjau, jis važiavo su  autobusu ,į vieną pusę ,o aš su kitu grįžau namo...:) Ir tada netikėtai atsitiko vienas įpatingas žodžiais neapsakomas dalykas....! Pamačiau angela! taip  jis dabar mano gyvenimo meilė...:)Dar niekada nebuvau pajutusi tokio jausmo kai pamačiusi vaikiną. Nepažinodama meilės aš buvau šalta, atžagari ir šaipiausi iš tų, kurie liejo ašraras ir nemiegojo naktimis dėl savo nelaimingo įsimylėjimo. Ne, sakiau, man taip niekada neatsitiks, bet eidamas pro šalį, tai nugirdo likimas ir po kurio laiko mano gyvenimas pasisuko visai kita linkme… Jis nepaprastas...gražių, šviesių akių, kerinčios šypsenos...lyg angelas nukritės iš dangaus..aš pajutau tokia trauka... jo žvylgsnis mane priverte drebėti ... dėja drąsos pritruko užkalbinti....bet   man užteko į jį žiūrėti taip lyg į stebuklą ,grįžusi namo apie jį daug galvojau...kitą kartą vėl jį sutikau stotį...ir dar kartą  jį mačiau. daugiau jo nebemačiau..mano gyvenimas pavirto lyg košmaras su vaikinu nusprendžiau skirtis dėja nebejutau aš jam meilės galbūt tai ir nebuvo meilė jį palikau tiesa buvo skaudu žiūrėti į jį kai myli mane ir aš taip jį palieku...bet ką daryti! kai nejauti traukos,meilės ir visų šitų malonių jausmų,kuriuos jaučia visi isimylėja žmonės?...Dėja mūsų bendravimas nutruko jis manęs nebenorėjo matyti po šitokio elgesio ir praejo 1metai ir 1 mėnesis.Tiesa aš su juo draugavau 1 metus ir dvi savaitės...iki šiol mes nebebendraujame ..O dabar papasokosiu vieną stebuklą kuris įvyko man...sutikau jį ta pati iš dangaus nukritusi angelą! tai įvyko taip netikėtai aš vieną dieną sėdejau prie internetenio tinklapio prisijungusi ir mane kviečia  vienas vaikinas į draugus aš dar galvoju sutikt ar ne...paklausiau ar mes pažįstami JIs atsake:Ne,bet galime susipažinti ;) Aš atsakiau:gerai tai kuo buvi vardu? :)Jis atsake savo varda taip ir susipažinom,bet kas keisčiausia,kad čia tas pats vaikinas kuris mane priverte taip keistai jaustis,lyg bučiau jį jau pažinojusi... mes pradėjome bendrauti man jis tikrai patiko,ir jis amne pakvete į savo gimtadenį  kaip tik jo gimtadenis buvo man jis pasiūle draugauti...aš buvau tokia laiminga,nes nesitikėjau šitokio jo poelgio.Žinoma aš sutikau galiu teigti jis įdomus aš jį jau pažįstu gant gerai... savotiškas kartais nepakenčiamas,bet kalta dėl to esu ir aš mes skirtingi,o kaip sakoma pliusas minusa traukia... ESu laiminga su juo kartu jaučiuosi pakeletai dar dabar esu dekinga Dievui,kad man atsiunte angela...kuris mano širdutė iš tiesų priverte virpėti,drebėti iš meilės aš jį myliu! mes kartu dabar jau greit 11 mėnesiu jis mane gerbia ir myli>tikiuosi aš su juo busių amžinai jei  Dievas atsiunte man jį manau ir neatsims.Aš tave myliu mano angeliuk tu man esi viskas kas brangiausia!  :*